- paspiras
- pãspiras sm. (3b) 1. žr. paspira 1: Žardas griūva – paspiraĩ nedori Mlt. Kad nebus malkų, tai sudeginsme žardo pãspirus Vdš. Šitai obelei reikia duot pãspirą Dglš. 2. pagalbininkas, padėjėjas: Kai senas neturì jauno pãspiro, tai negera gyvent Klt. Sūneli, sūneli, tik tu man senatvėj pãspiras buvai! (rd.) Dglš.
Dictionary of the Lithuanian Language.